peperonity.net
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Text page


meinene.peperonity.net

apie wirusus

Virusai, kirminai...


Virusai tai nuodai. Tokia tikroji šio žodžio lotyniškoji kilmė. Užtenkapagalvoti apie pasėkmes, kurias virusas sukelia kompiuteryje, ir tuometvisiškai sutiksite, kas tai pats tinkamiausias pavadinimas.

Kas yra kompiuteriniai virusai? Blogiau negu gripas

Jie vadinami virusais dėl savo panašumo į biologinius virusus ypač pagal paplitimą organizmuose, į kuriuos jie patenka.
Kompiuteriniai virusai yra programos. Dažniausiai jos yra paslėptos kitose programose, elektroniniuose laiškuose, internetiniuose puslapiuose ir pan. Virusais užsikrečiama automatiškai, nes šie save nukopijuoja į kitas programas ir jas užkrečia. Dėl tokios dauginimosi sąvybės jie labai greitai plinta ir trukdo užkrėstam kompiuteriui įprastai funkcionuoti.



Virusų rūšys. Didelė ir piktavališka šeima

Virusai nėra vieniši, jie turi artimų giminaičių, kurie ne mažiau, ir dažnai net daugiau kenkia. Tai kirminai, Trojanai ir paslėptieji Trojanai. Tiesa, jie visi vadinami virusais, tačiau jų padaroma žala bei naudojama technologija labai skirtinga.
Be to, dauguma šiandieninių virusų naudojasi kelių virusų technologijų kombinacija ir todėl žala dar daugiau padidėja. Jie vadinami suderintomis grėsmėmis.


Kirminai
Kirminas yra labai panaši į virusą programa. Jis taip pat greitai dauginasi ir žaloja sistemą. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog kirminams paplitimui nereikalingi kiti failai.
Priešingai nei virusai, kirminai dauginasi nepažeisdami failų. Jie gali žaibiškai išplisti ir užtvindę tinklą, sunaikinti sistemą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu, kaip pvz. Mydoom.

Trojanai
Trojanai (dar kitaip vadinami Trojos arkliais) skirtingai nuo virusų bei kirminų, nesidaugima naudodamiesi kitais failais ir neplinta kirminų pamėgtu būdu. Jų pavadinimas todėl ir yra mitoliginis, kad jie pasinaudoja gera nekenksminga programėle. Jie kartu patenka į kompiuterį ir vos tik geroji programa pradeda veikti, blogasis Trojos arklys taip pat yra suinstaliuojamas. Trojanai pridaro ypatingai daug nemalonumų: įleidžia į kompiuterį įsilaužėlius ir atakuotojus, o šie jau gali vogti informaciją ir pan.

Paslėptieji Trojanai
Paslėptieji Trojanai tai programos, patenkančios į kompiuterį lyg nekaltos programos, vartotojui net nepastebint. Kai tik paslėptasis Trojanas atsiranda kompiuteryje, jis atidaro nematomą koridorių, per kurį kompiuteris yra kontroliuojamas. Taip užkrato kūrėjas gali įtakoti kompiuterio darbą, pasisavinti informaciją ar net trukdyti vykdyti operacijas.
Tai, ką paslėptieji Trojanai leidžia daryti kompiuteryje yra labai pavojinga. Atsiranda galimybė trinti failus, naikinti informaciją kietajame diske, pasisavinti konfidencialius duomenis, net atidaryti komunikacinius portus ir nuotoliniu būdu kontroliuoti kompiuterį.



Kaip jie pasiekia kompiuterius? Žaidimas slėpynėmis

Virusai plinta tais pačiais komunikacijų kanalais kaip ir informacija ir net gali naudoti kelių strategijų kombinacijas. Pasiekti kompiuterius virusai gali tik keliaudami. Nors jie ir turi savo mėgstamas transporto priemones (elektroninis paštas, internetiniai puslapiai, P2P tinklai), iš tikrųjų jie gali patekti į kompiuterį beveik visais įmanomais būdais keistis informacija (vykdomosios programos failais, kietuoju disku, diskeliais, serveriais, CD- romais ir DVD).

Kompiuteriniai virusai labai tobulėja. Jų autoriai stengiasi savo kūrinius kuo profesionaliau paslėpti ir kad šie kuo greičiau išplistų po kompiuterius. Internetas virusų kūrėjams yra didžiausia dovana. Internetas tapo jų namais, jie naudojasi vartotojų nepatyrimu ir todėl ši terpė yra derlinga dirva virusams veistis.

Virusai žaidžia subtilų psichologinį žaidimą, ir dauguma naivių vartotojų apsigauna.

Populiariausios virusų slėptuvės yra:

Internetiniai puslapiai. Jie yra parašyti konkrečia kalba (HTML, Java, PHP ir t.t.), kurioje yra virusų slėptuvei palankių komponentų (Java applets bei ActiveX controls). taigi vartotojas apsikrečia apsilankęs tokiame puslapyje.
Elektroninis paštas. Šis plitimo būdas yra populiarus, nes juo virusai gali labai sparčiai keliauti. Laiškas gali viduje turėti užkrėstą failą arba net užkrėsti patį kompiuterį, kuomet laiškas atidaromas.
Kompiuterio atmintis. Virusai ir kitos grėsmės pasilieka atmintyje ir laukia tam tikrų operacijų, kad galėtų pradėti savo veiklą.
Boot sektorius. Tai saugančio informaciją disko tam tikra vieta, kur yra laikoma informacija apie charakteristikas ir turinį. Virusai, o tiksliau boot virusai, ten slepiasi ir nori užkrėsti kompiuterį.
Failai su makroprograma. Makroprograma yra instrukcija tokioms programoms kaip Word, Excel ar PowerPoint atlikinėti nustatytas operacijas. Kadangi tai yra programos, reiškia jas galima užkrėsti virusais. Iki šiol tai buvo mėgstama virusų slėptuvė, kuriai nereikia nei interneto, nei elektroninio pašto.
Jeigu pageidaujate sužinoti, kaip virusai dirba savo darbą, apsilankykite multimedia galerijoje .



This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.