peperonity.net
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Text page


pkartas.peperonity.net

*Kaimo vestuves *

Kaimo vestuves

Jai pirmas kartas nutiko kaimo vestuvese, kai ji buvo 18 metu. Dabar jai 40 metu.

Jau daug vandens nutekejo nuo to karto, daug buvo kitu kartu, bet tas buvo labai isimintinas.
Giliam zemaitijos uzkampyje tokiuose Kaukolikuose vyko musu geros drauges vestuves. As ir mano kita drauge (pavadinsiu ja Daiva)tuomet jau mokomes Kaune, (mums buvo po 18)taip sakant studentavom ir jautemes labai reiksmingomis. Vestuves zadejo buti dideles su daug pabroliu, su ilgom suknelem, su gelytem plaukuose. Pries vaziuojant i zaksa, mes - pamerges daremes makiazus, sukom plaukus. Buvo smagu ruostis. Tik staiga as ziuriu, kad Daiva sedi balta kaip popieriaus lapas ir ne krust. Kai pamaciau rankoje sugniauzta fena, supratau, kad fenas uztrumpino. Greit isjungiau is el. Aisku nedarem is to tragedijos, o netgi juokemes, nes tas isgastis mums tik dar pakele nuotaika.
Paskui atejo laikas susipazinti su pabroliais. Visai nieko buvo tie kaimo bernai. Abiem kliuvo tokie, kokiu norejom. Na toliau viskas vyko kaip ir priklauso vestuvems.
Pagaliau atejo tas laikas, kai reikejo eiti miegoti. Musu pabroliai sako: lipam ant sieno, ten visiems paklota. Gerai, sulipom ant sieno. Kai uzlipom, jie uztrauke kopecias, kad niekas daugiau nebeuzliptu. Mes ne kiek neisigandom, tai ne pirmos vestuves, kai su pabroliais miegoti tenka. Sugulem visi i salia, skaldem bairius ir juokemes, bet po kiek laiko Daivos pabrolys atsikele ir nutempe Daiva su visu ciuziniu i kita puse. As ir vel nieko blogo nepagalvojau. Mano pabrolys tuomet bande prie manes lysti, bet leidausi tik buciuojama. Ir siaip ir taip jis bande mane ´paimti´, bet as buvau tvirtai isitikinusi, kad ´duosiu´ tik savo vyrui, todel po kiek laiko jis nusisuko ir uzmigo. As irgi. Ryte prabundu - suspausta tarp dvieju vyru. Pasirodo kai miegojau, dar vienas pabrolys uzlipo ir prigule salia. Pradejom kalbeti, prabudo ir Daiva su savo pabroliu. Nieko nei pagalvojau, nei pastebejau. Tik kai prausemes prie sulinio, Daiva sako: ar nieko nematyti? Sakau nieko, o ka? O ji ir pasake, kad ´atidave savo vainikeli´. Man buvo toks netiketumas ir savotiskai gaila saves, kad nezinojau, nes tikrai buciau ir as ´atidavusi´, kad net kaltinau ja, kam nepasake. O ji teisnosi, kad ir pati negalvojo, bet tas pabrolys buvo toks meilus, kad ji neatsilaike...
Visa antra diena jauciausi taip lyg buciau kazka praradusi. Praradusi galimybe pazinti pirmo karto salduma...
Toliau gyvenimo keliai taip klostesi, kad mano pacios pirmas kartas buvo tik po 4 metu, kai sutikau ta - man skirtaji.


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.