peperonity.net
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Text page


zhwilgsnis.peperonity.net

*=*ll dalis*=*

- Bet ir taip murzina,- pertraukiau ir parodziau kraujo deme kamputyje.
Jis nusisypsojo ir paemes maike palinko prie mano koju.
- Auch!- surikau ir greitu mostu atstumiau jo ranka.
- Buk gerute, pakentek, as swelniai. Juk reikia nuwalyti purwa nuo zaizdu, nes dar kuom uzsikresi.
- Tu gal daktaras?
- O nesimato?
- Nei kiek, ne trupucio.
- Tai dabar jau zinosi,- tare jis ir pradejo walyti,- skauda?
- Kenciu.
- Saunuole, - nusisypsojo wel.
Kokia grazi jo sypsena, o tos duobutes tiesiog weda is proto!
- Bet tu wis del to ziopliukas,- pertraukiau tyla, isiwyrawusia tarp musu.
- Na taip, pripazistu, bet tiesiog tu taip netiketai pasilenkei, kad susistapdyti nebebuwo laiko.
- Siandien gal pirma diena ant rieduciu?
- Nea, pirma minute,- o pagalwojes dar pridure,- ir is kart tokia laiminga.
- Laiminga?
- Labai,- tare ir truputi nuraudes, nuleido galwa.
- Tu atsitrenki, suzaloji mane ir tau laiminga?- truputi pyktai uzklausiau.
- Taip, laiminga, nes susipazinau su tawim.
Nebeturedama ka atsakyti, nusprendziau idemiau pazwelgti i kelius. Jie tikrai atrode ne kaip.
- Kodel taip ziuri i juos? Ar labai skauda.
- Geriau neatsakysiu, nemegstu skustis.
Waikinas pasilenke prie mano keliu, papute.
- Galetum dar ir pabuciuoti, kad maziau skaudetu,- mestelejau.
Cia buwo juokais, bet waikinas atrodo nesuprato ir pabuciawo i desines kojos keli. As greit atitraukiau ja:
- Ka darai?!
- Juk sakei, kad maziau skaudes.
- O jei pasakyciau, kad jei dabar nusiskandintum, tai is wis neskaudes. Taip ir darytum?
Jis atsistojo ir jau atrode tuoj nuwaziuos.
- Ei, nepyk! Beje kuprine ir maike palikai.
- Man ju nebereikes.
- Kaip tai?
- Juk waziuoju nusiskandinti,- gana rimtu tonu atsake jis.
- Baik.
- Negi tau manes gaila?
- Tiesiog wainikui pinigu neturiu.
- Ooo, tu dar gali juokauti.
- Hm, kad man linxma.
Waikinas sugrizo atgal ir atsisedo salia, ant boldiuro. Jis mane apkabino. Nepriestarawau.
- Kuo tu wardu?- paklause.
- Nukentejusioji.
- Koks grazus!
- Pati zinau.
- O jei rimtai?- nuskambant klausimui jis apkabino stipriau.
- Negaliu prisiminti kai taip spaudi.
Jis atleido ranka ir nuraudo,gal but del tokiu mano zodziu.
- Gabriele.
- O as Danielius.
Labai norejau, kad jis man butu dabar paziurejes i akis, bet waikinas nuleides galwa ziurejo i kelkrasti. Ant jo desines rankos pastebejau laikrodi. Jau puse keturiu!
- Man laikas!
Jis staigiai atsisuko i mane:
- Ka?
- As turiu but namie tuoj pat, jau, dabar,- greit atsistojau ir bandziau eiti,bet suklupau.


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.