peperonity.net
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Text page


zhwilgsnis.peperonity.net

*=*Vll dalis*=*

Griztant namo paprasiau Roberto, kad uzwestu pas Migle. Pries islipant jis mane sulaike uz rankos ir pasake:
- Su tawim wisos drauge praleistos akimirkos nuostabios. Myliu tawe, saulele.
As jam tik nusisypsojau ir uztrenkusi automobilio dureles pamojawau. Jis islipo is masinos ir pribeges pabuciawo.
- Negaliu be tawes gywenti,- snabzdejo jis buciuodamas mano kakla.
- Zuiki, zmones keistai ziuri,- truputi atstumiau ji.
Aistra dege jo akyse, kurios pagawusios mano zwilgsni, suspindedawo dziaugsmu. Jis tikrai nuostabus.
- Chi, elgiuosi kaip mazas waikas, gawes saldaini,- pasake jis ir nusisypsojo tokia sypsena, kokia sypsosi tik man. Pabuciawau jam i zanduka ir pasakiau:
- Tu man daug reiski... Nu ir kas kad esi mazas waikas:)
- Parasyk man, kai grisi namo is Migles. Lauksiu.
Dar wienas mazas bucinukas suzaide musu lupose.
Jis nuwaziawo, o as palydejusi jo masina akimis, patraukiau pas drauge.
- Labadiena,- tarpduryje pasisweikinau su jos mama,- Migle namie?
- Sweika, Gabriele. Nea, ji pries puswalandi isejo su kazkokiu waikinu.
- Su waikinu?
- Taip, tokiu tamsiaplaukiu. Man atrodo, jis cia neseniai atsikrauste.
"Danielius..." mano mintyse perbego wardas.
- Na nieko tokio, as jai parasysiu. Aciu. Wiso gero.
- Iki,- Migles mama uzdare duris.
As patraukiau namo... Norejau galwot apie Roberta, bet nezinau, as degiau is pawydo, pawydo geriausiai draugei. Ji su juo. Su tuo, kuris man uzdraustas.
- Gana, as myliu Roberta!- nejuciom susukau.
- Mergaite, ar wiskas gerai?- keistai zwilgtelejus uzklause praeiwe.
- Taip, taip,- greit atsakiau.
Jos akys man kazka primine, bet ji greit nuejo, gal issigando beprotes rekencios per wisa gatwe ka ji myli...

Parejau namo. Mama sedejo wirtuweja, uzkandziawo grizusi is darbo.
- Labas, mam,- pasisweikinau.
Ji pakele galwa:
- Kas atsitiko?
- Nieko.
- As maciau kokia sianakt grizai namo, kas buwo, Gabriele, as turiu zinot.
Atsisedau salia mamos:
- Pasakysiu tik wiena dalyka, as nesusigaudau sawo jausmuose. Ir tiek.
- Del to waikino?
- As nezinau, nenoriu apie ji galwot.
Mama paeme mane uz ranku, paziurejo i akis ir pasake:
- Rinkis ta, kuri traukia sirdis.
- Renkuosi Roberta,- atsakiau mamai ir placiai nusisypsojau.
- Jis puikus waikinas,- jai wisad patiko Robke, su tais zodziais suskambo telefonas.
- Pakelk, Gab. Turbut tawo tewas, nes jau du sykius skambino kai tawes nebuwo.
Pasokau nuo kedes ir pribegusi prie telefono, pakeliau rageli:
- Klausau.
- Labas.
Mama buwo teisi, skambino Eduardas, mano tete.
Kelios sekundes tylos.
- Gabriele, pasilgau tawes,- pasake tetis.
As tylejau, akys prisipilde asaru, tecio balso negirdejau jau wisus metus, o nemaciau trejus.
- Atleisk, kad nepaskambinau anksciau. As...
- Nesiteisink,- istariau, nes puikiai zinojau ka jis pasakys, kad buwo apsikrowes darbais, kaip wisada.
- Atleisk man, dukra.
- Gerai, te...- bandziau istarti teti, bet negalejau,- nepykstu, Eduardai,- pabaigiau.
- Noriu tawe pamatyti, turbut labai jau isaugau per ta laika.
- Pasimatyti? Tu juk gyweni Anglijoj, nuo tada kai palikai mama.
- Nebe, as grizau. Pries kelis menesius. Dabar apsistojau pas tewus, tawo senelius.
Ta akimirka, kai isgirdau, kad tetis netoli, zmogus su kuriuo kazkada buwom patys geriausi draugai, jis grizo.
- As ir noriu!- susukau kiek leido sirdis.
- Ryt atwaziuosiu pas tau. Ryte. Pranesk mamai.
- Butinai.


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.